- išnaikinti
- išnaikin|ti (a, o)
истреблять уничтожать изводить
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
išnaikinti
Смотреть что такое "išnaikinti" в других словарях:
išnaikinti — išnaikìnti tr. K 1. SD401,412 padaryti, kad išnyktų, žūtų, nebebūtų: Buvo bepradedą įsiveist blakių – šiaip teip išnaikinaũ Sb. Musis išnaikìnk J. Baltos [bulvės] raudonas išnaikìna (užstelbia) Msn. Išnaikino sodą Dkšt. Daug miškų išnaikino… … Dictionary of the Lithuanian Language
išnaikinti — išnaiki̇̀nti vksm. Pi̇̀ktžoles sunkù išnaiki̇̀nti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išgaišinti — išgaišìnti tr. 1. sutrukdyti: Atėjęs išgaišìno mane visą vakarą Sdb. 2. išeikvoti; išleisti: Valstybės turtą išgaišìnti BŽ485. Jinai, marti, išgaišìno visus gyvolius J. Išgaišìno visus pinigus Lnkv. Tai tu išgaišinaĩ visus degtukus! Pl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
apnaikinti — apnaikìnti tr. 1. dalį išnaikinti, kiek sunaikinti: Kenkėjai gerokai apnaikino vaismedžių derlių rš. 2. apgadinti, apardyti: Piliakalnis karo metais buvo smarkiai apnaikintas, iškasinėtas apkasais ir duobėmis sp. Beržynėlis dabar jau gerokai… … Dictionary of the Lithuanian Language
išpjauti — 1. tr. K pjaunant pašalinti: Patepė išpjautą vietą gydomu vandeniu, ir žaizda užgijo J.Jabl. Kap tu jo (plauko) neišpjausi, tai anas numirs (ps.) Grv. Žuvies žiaunos išpjaunamos rš. Iš žyvato motinos išpjautas B. ^ Šogeris buvai, šogeris būsi –… … Dictionary of the Lithuanian Language
pragaišinti — pragaišìnti tr. 1. versti sutrukti, praleisti veltui laiką, sugaišinti: Jis tik pragaišìno mane visą dieną Pn. Mano diena gerui nepragaišinta Db. 2. praleisti, išeikvoti: O kada vis pragaišino, stojos didis badas toje šalyje BtLuk15,14. Dejavo… … Dictionary of the Lithuanian Language
pranaikinti — pranaikìnti tr. 1. kiek išnaikinti, apnaikinti: Buvo atsiradę vilkų, juos kiek pranaikino Ėr. 2. pašalinti: Kaip jis gali pranaikinti guzą! Ėr. 3. išleisti, išeikvoti: Noroms nenoroms prigundė prie girtuokliavimo, pranaikino visą menką pelną rš … Dictionary of the Lithuanian Language
veislė — veĩslė sf. (2) Š, DŽ, KŽ, veislė̃ (4) Jn(Vl), LsB461, NdŽ, KŽ, DūnŽ, Alks; D.Pošk 1. SD169, Sut, N, LL213 prieauglio vedimas, veisimasis, dauginimasis: Ans laiko karvę, kiaulę dėl veislės J. Veršį veĩslei laikyti K. Jei teliuko šiurkštus… … Dictionary of the Lithuanian Language
šaknis — šaknìs sf. (4) K, Rtr, DŽ, NdŽ, šãknis (2) Dk 1. SD161, SD106, Q229, H, R, MŽ, Sut, P, I, N, K, M, L, Š, BTŽ bot. augalo dalis, kuria jis įsitvirtina žemėje ir maitinasi (radix): Šaknès (gen. sing.) KlbIII76. Šãknys išsiplaikstė ir dar… … Dictionary of the Lithuanian Language
aptvinimas — aptvinìmas sm. (2) NdŽ, KŽ, DŽ1; L → 1 aptvinti: 1. Sut. 2. Dievas prisiketino išnaikinti visus žmones aptvinimù visos žemės A.Baran. Pievų apturėjai (turėtojai) berods aptvinimo meilytų LC1883,15. tvinimas; anttvinimas; aptvinimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
apvožti — tr., apvõžti, ia (àpvožia), àpvožė 1. H, H159, N, Š, BŽ267, LVI135, NdŽ, KŽ, DŽ1, Vgr, Dj, Sug apdengti (dangčiu, dubeniu), uždengti: Apdengiu, apvožiu SD187, SD224. Apvožiu, užvožiu R68, MŽ90. Puodą dangčiu apvožti K. Supjaustai [ajerų… … Dictionary of the Lithuanian Language
